kurią, anot uostininkų, vienoms bendrovėms mokestis išaugtų iki 70%, kitoms mažėtų apie 40%. Su tokia tvarka
nesutiko uosto naudotojai, tad jos galiojimas buvo atidėtas keletą kartų. Nuo šių metų neįsigaliojo ir
patobulinta tvarka bei skaičiavimo metodika.
„Tvarka buvo parengta dar ekonomikos pakilimo laikais, tad pusei uosto naudotojų mokestis turėjo didėti, o
daliai mažėti. Nesinorėjo, kad daliai bendrovių būtų pateikta tokia prasta kalėdinė ar naujametinė dovana“, –
kad dėl sunkmečio neįsigaliojo naujoji tvarka, aiškina Arūnas Štaras, susisiekimo viceministras.
Jis pripažįsta, kad naujoji sistema yra ganėtinai paini, be to, praėjusį lapkritį jau pakoreguotai tvarkai
vėl sulaukta pastabų iš bendrovių, besinaudojančių uosto žeme.
„Pasikeitė uosto infrastruktūros dalykai, kurie nebuvo numatyti, nebuvo vertinamos uosto kompanijų
investicijos į infrastruktūrą. Reikia siekti efektyvaus žemės naudojimo, skatinti ne tik valstybės, bet ir
privačių bendrovių pritraukimą į uosto plėtrą. Gerai, kad tvarka atidėta, po ilgai trukusio dialogo artėjame
prie supratimo, kad tvarka turi būti tobula ir ilgalaikė“, – teigia Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos
kompanijų asociacijos prezidentas.
Anot jo, naujoji metodika taip pat turėtų atsižvelgti į uosto gylį prie krantinių, kitus parametrus ir į tai,
kad žeme naudojasi ir su uosto veikla nesusijusios įmonės.
Nauji posūkiai
Pono Štaro teigimu, idealiausia įvesti rinkos santykius nuomojant uosto žemę, skelbti konkursus, tačiau
beveik visa teritorija jau yra išnuomota, o prieš keletą metų Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad uosto
žemės nuomos tvarka nėra aiški, skaidri ir teisinga.
„Matydami, kad sistema yra sudėtinga ir nuolat yra ja nepatenkintųjų, nutarėme paieškoti kito sprendimo,
pagal kurį žemės nuomos kainos būtų nustatomos remiantis skaidresniais kriterijais, o ne formaliais
koeficientais ar pagal tai, kiek investuota. Jei valstybė investavo 50 mln. Lt, dar nereiškia, kad sklypas
tapo vertingesnis, gal ta investicija nepasiteisino“, – dėsto p. Štaras.
Viena iš naujausių idėjų yra sukurti uosto žemės verčių žemėlapį, kaip yra daugelyje Europos uostų,
suskirstyti uostą į keletą zonų ir pagal tai skaičiuoti žemės nuomos kainą. Nuspręsta sudaryti naują darbo
grupę, kuri, pasitelkdama Bremeno, Hamburgo ar kitų uostų patirtį ir derindama su uosto naudotojais, iki
liepos parengtų kitą metodiką.
